Balzamavimas yra konservavimo procesas, kurio metu mirusio žmogaus kūnas apdorojamas chemikalais, siekiant sulėtinti puvimo procesą. Šis procesas dažniausiai naudojamas laidojimo paslaugų pramonėje ir turi keletą pagrindinių etapų:
1. Kūno paruošimas: Pirmiausia mirusiojo kūnas yra nuplaunamas ir paruošiamas. Tai apima drabužių nuėmimą ir kūno higienos procedūras.
2. Skystųjų ir dujų pašalinimas: Specialiomis priemonėmis iš kūno pašalinami skysčiai ir dujos, susidarančios po mirties.
3. Konservavimo chemikalų įvedimas: Toliau į kūną įšvirkščiami konservavimo chemikalai, dažniausiai formaldehido pagrindu. Šie chemikalai sulėtina puvimą, dezinfekuoja kūną ir padeda išsaugoti jo išvaizdą.
4. Kosmetinis paruošimas: Po balzamavimo mirusiojo veidas ir rankos gali būti paruošiami rodyti viešai. Tai apima plaukų sutvarkymą, makiažo naudojimą ir kartais drabužių uždėjimą.
5. Pozavimas ir eksponavimas: Galiausiai kūnas paruošiamas atsisveikinimui, pozicionuojant rankas, galvą ir išraiškas tam, kad mirusysis atrodytų taip natūraliai, kaip įmanoma. Balzamavimas naudojamas daugelyje kultūrų ir religijų, ypač tada, kai numatomas viešas mirusiojo kūno rodymas ar ilgesnis laikotarpis tarp mirties ir laidojimo. Tai padeda šeimoms atsisveikinti su artimuoju, tačiau reikia atminti, kad tai nėra būtina procedūra ir kai kuriose kultūrose ar religijose gali net būti netinkama ar nepageidaujama.
