Kremavimas yra vienas iš lavonų tvarkymo būdų, kurio metu mirusio asmens kūnas sudeginamas iki pelenų. Šis procesas vyksta specialioje įstaigoje, vadinamoje krematoriumu, ir apima keletą pagrindinių etapų:
1. Paruošimas: Prieš kremavimą mirusiojo kūnas yra paruošiamas. Tai apima asmens tapatybės patvirtinimą, reikiamų dokumentų surinkimą, ir, jei reikia, kūno paruošimą (pvz., nuėmimas medicininių prietaisų, papuošalų).
2. Kremavimo krosnis: Kūnas įdedamas į specialiai sukurtą krosnį, kuri įkaista iki labai aukštos temperatūros (paprastai nuo 760 iki 1150 °C). Ši aukšta temperatūra užtikrina, kad kūnas būtų visiškai sudegintas.
3. Deginimo procesas: Deginimas trunka nuo vienos iki kelių valandų, priklausomai nuo krosnies tipo ir kūno svorio. Per šį laiką kūnas paverčiamas į pelenus ir smulkias kaulų dalis.
4. Pelenų apdorojimas: Po deginimo likę kaulų fragmentai yra smulkinti iki smulkių pelenų, kurie dažnai vadinami „kremavimo pelenais“.
5. Pelenų grąžinimas šeimai: Galiausiai pelenai yra įdėti į urną ar kitą indą ir grąžinami mirusiojo artimiesiems. Šeima gali pasirinkti pelenų laikymo būdą, pvz., palaidojimą, laikymą namuose, arba paskleidimą tam tikroje vietoje.
Kremavimas yra populiarus pasirinkimas daugelyje pasaulio šalių dėl jo efektyvumo, vietos taupymo (ypač svarbu vietose, kur yra ribotas laidojimo plotas), ir aplinkosauginių priežasčių. Taip pat jis gali būti pasirinktas dėl asmeninių, kultūrinių ar religinių priežasčių.
